Apie vandenį. Naudoti kietą ar minkštą?

Vanduo - tai gyvybės šaltinis, be jo neišgyventų nei vienas gyvas organizmas. Kasdien vienas žmogus sunaudoja keliasdešimt litrų vandens: maistui, prausimuisi, buičiai ir kitoms reikmėms. Niekam nekyla abejonių - vanduo yra ta materija, be kurios neegzistuotų mūsų pasaulis. Tačiau vanduo ne visur toks pat. Jame gausu įvairių priemaišų, kas lemia skirtingas jo savybes - skonį, kvapą, spalvą, pH lygį, kietumą. Mes,  Lietuvos gyventojai, turėtume labai džiaugtis, kad vieni iš nedaugelio šalių gyventojų turime galimybę gerti vandenį iš žemės gelmių, kai tuo tarpu dauguma pasaulio gyventojų vartoja išvalytą upių ir kitų vandens telkinių vandenį. Tačiau įvairių priemaišų mūsų šalies vandenyje vis tiek yra.

Viena iš pagrindinių vandens cheminių savybių yra vandens minkštumas/kietumas. Kietame vandenyje yra žymus kiekis ištirpusių jonų (kalcio, magnio, geležies), galinčių sudaryti nuosėdas. Lietaus vanduo paprastai yra minkštas, bet patekęs į dirvožemį, jis dažniausiai "surenka" jame esančius mineralus ir vanduo tampa kietesnis. Kietas vanduo, pasak mitybos specialistų, sveikatai nekenkia, nes aprūpina organizmą reikalingais mineralais. Tačiau kitokia situacija yra naudojant kietą vandenį buityje. Turbūt daugelis esate susidūrę su didžiausia kieto vandens keliama problema - susidarančiomis nuosėdomis. Kietame vandenyje esančios druskos nusėda visur: ant plytelių, vonios, puodų, radiatorių, garo katilų, šildymo įrenginių sienelių ir t.t. Beje, kietame vandenyje ištirpusios kalcio ir magnio druskos gali sureaguoti su plovimo medžiagomis (muilu, šampūnu, skalbimo priemonėmis ir pan.) ir sudaryti netirpias medžiagas, kurios nusėda netgi ant mūsų odos ir plaukų. Taigi, kietas vanduo gali neigiamai veikti ir mūsų odą bei plaukus.

Besiskundžiantys sausa oda ar plaukais ir išbandę begalę kremų, losjonų, kaukių ir kitų priemonių, bet neradę išeities, turėtų įsitikinti, ar  problemos sprendimas neslypi vandenyje. Dėl kieto vandens susidariusios muilo nuosėdos, kurios padengia odos ir plaukų paviršių, gali pradėti kimšti odos poras (kietame vandenyje esantys mineralai taip pat gali kimšti poras), sudirginti ir išsausinti odą bei plaukus. Kietas vanduo dermatito nesukelia, tačiau jis gali paskatinti ligos paūmėjimą. Jeigu vanduo kietas, galite pastebėti, kad šampūnai, prausikliai ir kitos priemonės mažiau putoja, ko pasekoje dažnai sunaudojama daugiau produkto. Kietu vandeniu išplauti drabužiai ar patalynė taip pat gali prisidėti prie odos problemų, nes skalbiniuose lieka skalbimo priemonių likučių, kurie nuolat kontaktuodami su oda gali ją sudirginti.

Sprendimas - išorinėms procedūroms naudoti minkštesnį vandenį. Minkštas vanduo lengviau išskalauja drabužius ir geriau plauna odos nešvarumus. Dėl to prausiantis minkštesniu vandeniu odos poros lieka švarios ir neužsikimšusios, lengviau pasisavinama drėgmė, oda tampa minkštesnė ir sveikesnė, o plaukai purūs, minkšti bei žvilgantys.

Jeigu jūsų vanduo kietas ir norite pagelbėti savo odai bei plaukams, yra keli būdai, kaip tai padaryti. Minkšto vandens atsargomis išorinėms procedūroms nesunkiai galima pasirūpinti ir patiems. Visiškai gryno vandens gamtoje nėra, bet lietaus vanduo yra gerokai minkštesnis už vandentieko vandenį, nors jame ir gali būti ištirpusių atmosferos dujų bei kitų medžiagų. Prisirinkus lietaus ar sniego vandens juo galima perskalauti plaukus ar prausti veidą. Suminkštinti vandenį galima ir užšaldžius paprastą vandenį iš čiaupo, o po to vėl jį ištirpinus. Dar vienas būdas suminkštinti vandenį - įberti į jį geriamosios sodos (maždaug ¼ arbatinis šaukštelis sodos 1 litrui vandens). Vandens minkštinimui tinka actas ar citrinos sultys. Ilgesnį laiką prausiantis minkštesniu vandeniu, pastebimai pagražėja oda, nepažeidžiamas apsauginis jos sluoksnis.



"Aubrey" veido tonikai

Tačiau jeigu neturite laiko ar labiau mėgstate jau paruoštas kosmetikos priemones, „Sveiki produktai“ parduotuvėse galite rasti nemažai kokybiškų priemonių, kurios gali pagelbėti naudojant kietą vandenį. Veidui valyti labai tinka natūralūs tonikai bei augaliniai hidrolatai, kurie ne tik puikiai nuvalo odą, bet ir papildomai ją drėkina. Itin sausai odai nepamainomas „Aubrey“ natūralus tonikas su erškėtrožėmis (rosa mosqueta). „Aubrey“ veido tonikai gaminami dejonizuoto vandens pagrindu. Dejonizuotas vanduo išsiskiria savo grynumu, iš jo pašalinamos druskos ir kitos medžiagos. Šie tonikai puikiai nuvalo odą jos nesudirgindami ir nesausindami. Tonikai praturtinti vertingų augalų ekstraktais, kurie aprūpina odą naudingomis medžiagomis. Hidrolatu odą rekomenduojama apipurkšti ir dienos bėgyje, kad nuolat ją drėkintų. Po plaukų plovimo, dar drėgnus plaukus ir galvos odą galima apipurkšti hidrolatu, pvz., rožių hidrolatas (silpnai rūgštinis) po plovimo sureguliuoja šampūno išbalansuotą normalios odos pH, o rugiagėlių - drėkina ir suteikia plaukams blizgesio. Natūralios priemonės padeda susigrąžinti sveiką ir švytinčią odą bei plaukus.

 

Kad oda būtų sveika, ją drėkinti reikia ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Kasdien būtina išgerti pakankamai vandens.

 

Problemos sprendimo būdai dažnai būna keli. Pvz., jeigu Jūsų oda sausa, pabandykite atsisakyti aršios cheminės kosmetikos ir pakeisti ją natūralia ar ekologiška, gerkite daugiau vandens, prauskitės minkštesniu vandeniu, susirūpinkite savo mityba - gal maitinatės nesveikai ir nepilnaverčiu maistu. Jokiais būdais nenuleiskite rankų, jeigu kas nors nepadeda. Niekas nevyksta be priežasties, todėl mes linkime ne slėpti savo trūkumus, o ieškoti būdų, kaip su jais atsisveikinti.

 

Parengė Brigita Maksvytytė

Molis - ir sveikatai, ir grožiui

Luvos® įkūrėjas Adolfas Justas (1859-1936)

Luvos® - tai sena vokiečių  įmonė, šeimos verslas, įkurtas dar 1918 m. Jos įkūrėjas yra Adolfas Justas, kuris buvo Vokietijoje labai gerai žinomų liaudies medicinos gydytojų Sebastiano Kneipo ir Emanuelio Felke mokinys. Būtent šie žmonės padarė didelę įtaką tolimesniam A. Justo gyvenimui ir veiklai. Jis 19 a. pabaigoje įkūrė tais laikais labai žymią gydyklą Vokietijoje, kuri išsiskyrė savo netradicinėmis procedūromis, pvz., į gydyklą pasisveikatinti atvykę žmonės miegodavo ant smėlio po atviru dangumi. Ten lankėsi ir tokie žymūs žmonės kaip austrų rašytojas Kafka. A. Justas šią gydyklą vėliau perdavė savo broliui, o pats išsikėlė gyventi į mišką. Šis laikotarpis jam buvo sunkus, nes A. Justas turėjo įvairių vidinių ir išorinių ligų. Gyvendamas gamtoje atsitiktinai surado molį, kuris jam padėjo pasveikti. Po tokio atradimo jis pradėjo tyrinėti įvairių rūšių molį, jam buvo įdomu, kokiomis savybėmis jis pasižymi ir kokias ligas gali išgydyti. Po kiek laiko įkūrė įmonę Luvos®, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie gydomąsias molio galias, kiekvienas galėtų juo pasinaudoti ir pasveikti. Molio gydomosios savybės žinomos jau nuo Antikos laikų, deja, jos ilgainiui buvo užmirštos. Luvos® įmonės įkūrėjas molį vėl atrado iš naujo. Pagrindinis A. Justo posakis buvo "Gamta neklysta, gamta visada teisi".

Lioso molis

Praėjus beveik šimtui metų, molis vis dar ruošiamas tais pačiais principais, nors ir pasitelkiant modernias technologijas. Luvos® produktai yra visiškai natūralūs, be cheminių ir kitų priedų. Molio preparatams naudojamas gydomasis molis, vadinamas liosu. Jis atsirado dar ledynmečio laikais, kai per Europą slinko didžiulės ledo masės. Per kalnus slinkdami ledynai sulygino žemės paviršių, susmulkino uolienas, susiformavo labai smulkus dirvožemis - liosas. Europoje yra daug vietų, kur galima rasti lioso, tačiau skiriasi jo savybės. Luvos® įmonė naudoja specialios rūšies liosą, kuris pasižymi išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis. Įmonė turi savo geologų komandą, kuri visoje centrinėje Europoje daro geologinius tyrimus, gręžia žemę, ima mėginius ir tikrina, kur būtų galima rasti dar geresnio molio. Pastaruosius 10 metų jų naudojamas molis išgaunamas vienoje kasykloje vidurio Vokietijoje, Heseno regione. Šis molis turi labai vertingų ir reikalingų mineralų bei mikroelementų, tokių kaip kalcis, magnis. Unikali molio sudėtis, ypatinga savybė surišti rūgštis ir kitas medžiagas lėmė būtent šio molio pasirinkimą ir panaudojimą skirtingiems tikslams.

Gaminant Luvos® produkciją yra laikomasi tokių pat aukštų reikalavimų, kaip ir vaistų gamyboje, todėl šie produktai yra aukščiausios kokybės, gamybos procesas 100% kontroliuojamas. Per dieną perdirbamos net  4-5 tonos molio. Prieš apdirbant jis įkaitinamas iki 130 oC temperatūros, kad žūtų jame esančios įvairios bakterijos ir mikroorganizmai. Su oro spaudimu (slėgiu) išdžiovinto molio dulkės pakeliamos į sijojimo įrenginius ir išsijojamos skirtingo smulkumo dalelėmis.

Luvos® gamina produktus ir vidiniam, ir išoriniam vartojimui. Visi produktai pagaminti iš to paties molio, skiriasi tik molio smulkumo laipsnis. Nuo molio dalelių smulkumo priklauso indikacijos, kam produktas skirtas. Išoriniam naudojimui labai smulkus molis yra nebūtinas, nes stambesnės jo dalelės tuo pačiu veikia  ir kaip šveitiklis.  Tačiau vidiniam vartojimui smulkumas yra svarbu, nes kuo molio dalelės smulkesnės, tuo jos padengia didesnį plotą ir labiau neutralizuoja rūgštis ir sugeria kenksmingas medžiagas, pvz., cholesterolį.

Luvos® geriamas molis

Pagrindinis Luvos® produktas, skirtas vidiniam vartojimui, yra geriamas molis "Heilerde mikrofein" (medicininės paskirties produktas). Jis yra dviejų rūšių - milteliais ir kapsulėmis, pagamintas iš pačio smulkiausio molio. Šis molis skirtas cholesterolio, riebalų ir žalingų medžiagų iš maisto surišimui, žarnyno valymui, šlakų iš organizmo šalinimui, tinka esant skrandžio rūgštingumui bei kitiems skrandžio ar žarnyno sutrikimams gydyti. Labiausiai rekomenduojama vartoti  esant per dideliam cholesterolio kiekiui ir skrandžio rūgštingumui. "Heilerde mikrofein" produktas yra Vokietijoje registruotas kaip vaistas nuo rėmens. Kapsulės tinka ir vegetarams, nes jų išorinis apvalkalas pagamintas iš celiuliozės.

Molio veikimo principas

Šiais laikas viena iš didesnių sveikatos problemų yra padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Mokslininkai vis dar ginčijasi ir vieningai nesutaria, iš kur atsiranda cholesterolis. Vieni mano, kad tam daugiausia įtakos turi maistas, o kiti - paveldėjimas.  Luvos® savo molį siūlo kaip pagalbinę priemonę mažinant cholesterolio kiekį. Molis veikia fiziškai. Jis nedaro įtakos organams ir tiesiogiai nemažina cholesterolio kiekio kaip vaistai. Molis kaip kempinė sugeria cholesterolį, riebalus ir kenksmingas medžiagas, gaunamas su maistu, ir kartu su jomis pasišalina iš organizmo. Cholesterolis nebegali patekti į kraują ir nusėsti ant kraujagyslių sienelių.

Beje, kepenys gamina tulžį, kuri palengvina riebalų virškinimą. Kadangi molis, patekęs į skrandį, sugeria ir tulžies rūgštį, organizmas pajaučia jos trūkumą ir išskiria papildomai. Molis skatina tulžies darbą. Kad tulžis pasigamintų, reikalingas cholesterolis, vadinasi, geriant molį viena cholesterolio dalis pasišalins iš organizmo susijungusi su moliu, o kita dalis bus panaudota tulžies gamybai. Kad molis nesurištų ir naudingų riebalų, prieš valgį ar po rekomenduojama daryti pertrauką ir tik tada gerti molį. Valgant cholesterolio neturinčio maisto, molis nėra būtinas, tada galės lengvai įsisavinti ir visos naudingos medžiagos.

Kai kankina skrandžio rūgštingumo problemos, ypač rėmuo, molis yra labai veiksminga ir patikima pagalba. Šiuo atveju veikia molyje esantis kalcio karbonatas, kurio jame yra ypač daug. Pvz., jeigu yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, išgėrus molio iškart pajaučiamas palengvėjimas. Molis veikia greitai, iškart reaguoja su rūgštimis jas neutralizuodamas. Beje, molis suriša ir dujas, todėl gali padėti nuo pilvo pūtimo. Puiki priemonė ir viduriuojant.

Berlyno universitetinė klinika "Charité" atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 64 pacientai, turintys skrandžio ir žarnyno ligų (kai kurie šiomis problemomis skundėsi net 10 metų, kiti - ne mažiau kaip pusę metų). Tyrimas vyko 6 savaites. Jo metu visi pacientai kasdien savo sutrikimus įvertindavo taškais. Iš pradžių kiekvieno sutrikimai siekė 45 taškus. Trečią savaitę jų sumažėjo iki 38, o 6 savaitę - maždaug iki 24 taškų. Negalavimų sumažėjo beveik perpus (!). Pasibaigus tyrimui kai kuriems ir toliau vartojant molį negalavimų sumažėjo net iki nulio.

Kadangi molis veikia fiziškai, Luvos® produktai neturi šalutinio poveikio (per 90 metų nepasitaikė nei vieno šalutinio poveikio atvejo). Tačiau geriant molį yra pora išimčių, kai jo naudoti į vidų nerekomenduojama:

1. Geriant kitus vaistus. Dėl savybės surišti medžiagas molis gali surišti ir medžiagas, gaunamas su vaistais. Molis neturi savybės specifiškai surišti medžiagas. Todėl vartojantiems vaistus rekomenduojama, kad tarp vaistų ir molio gėrimo būtų daroma maždaug vienos valandos pertrauka. Geriant molį taip pat labai svarbu tuo metu nevartoti jokių rūgščių produktų, pvz., apelsinų sulčių, nes molis suriš rūgštis iš apelsinų sulčių ir neatliks savo pagrindinės funkcijos - surišti organizmui nereikalingas medžiagas.
2. Esant rimtiems inkstų funkcijos sutrikimams molio, kaip ir bet kokių vaistų ir medicininės paskirties produktų, naudoti negalima.

Molio vartojimo būdas priklauso nuo to, ko siekiama: ar šalinti iš organizmo cholesterolį, ar kitais gydomaisiais tikslais (organizmo valymas nuo šlakų ir pan.). Vartojant molį dėl padidėjusio cholesterolio, jį reikia gerti kartu su maistu. Užsigerti patartina vandeniu ar arbata. Ištirta, kad 10 g molio gali surišti net 178 mg cholesterolio (maždaug tiek yra viename dideliame vištos kiaušinyje). Vokietijos sveikatos draugija rekomenduoja, kad suaugęs žmogus gautų apie 300 mg cholesterolio per dieną. Jeigu molis geriamas norint išvalyti žarnyną ir pan., jį reikėtų vartoti ne su maistu. Jeigu dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo ar dėl viduriavimo - problemos metu. Bet kuriuo atveju, vartojant molį svarbu gerti daug vandens, kad neužkietėtų viduriai. Vaikai gerti molį gali nuo 6 m., o nėščiosioms apribojimų nėra. Nėščioms moterims dažnai pasitaiko problemų su skrandžio rūgštingumu, tada molis ypač gerai gelbsti - efektyvi ir natūrali priemonė be šalutinio poveikio. Kai kuriuos negalavimus molis pašalina akimirksniu, bet yra ir rimtesnių negalavimų, kuriuos šalinant reikia laiko, tačiau visiškai saugu molį vartoti ir ilgesnį laiką, pvz., vienas iš Luvos® klientų molį geria kasdien jau 30 metų.

Taip pat yra ir kitų rūšių geriamo molio:

• "Heilerde imutox" - pagalbinė priemonė valant organizmą; kaip mineralinis katalizatorius iš maisto pašalina laisvuosius radikalus; neįsisavinant maisto produktų, kai yra histamino netoleravimas.

• "Heilerde magenfein" - pagalbinė priemonė gydant funkcinius skrandžio ir žarnyno susirgimus esant sudirgusiam žarnynui ir skrandžiui. Šie susirgimai dažniausiai pasireiškia viduriavimu, pilvo pūtimu bei padidėjusiu rūgštingumu, spaudimu  ir  sunkumo jausmu skrandyje.

Luvos® molis išoriniam naudojimui

Luvos® pagrindinis produktas išorinėms procedūroms yra molio milteliai "Hautfein" be jokių priedų. Pagrindinė jų naudojimo paskirtis - aknė, spuogai. Tačiau jis naudojamas labai plačiai, praktiškai beveik nuo kiekvienos odos problemos. Molio kaukė turi stiprų valomąjį poveikį. Labai tinka esant įvairiems odos, raumenų ar sąnarių negalavimams. Išoriniam naudojimui:

Odos sutrikimai:

• Aknė, riebi ir uždegiminė oda;
• Egzema ir išbėrimai;
• Alergijos;
• Neurodermitas (gali nuimti skausmą, vėsina), psoriazė (sumažina niežulį);
• Galvos odos pleiskanos ir niežulys.

Sąnarių ir raumenų nusiskundimai (sporto traumos):

• Sumušimai;
• Patempimai;
• Patinimai.

Uždegimai:

• Burnos ir gerklės uždegimai, blogas burnos kvapas;
• Skrandžio, žarnyno, šlapimo takų uždegimai;
• Nudegimai, saulės nudegimai;
• Vabzdžių įkandimai;
• Paviršutinis venų ir limfagyslių uždegimas;
• Nedidelės skausmingos, šlapiuojančios, pūliuojančios opos;
• Reumatiniai nusiskundimai.

Drėgnas molio kompresas:

• Nuriebalina;
• Valo odą;
• Dezinfekuoja;
• Skatina žaizdų gijimą;
• Mažina niežulį.

Gydymas sausais milteliais:

• Mažina kraujavimą ir išskyrų susidarymą žaizdoje;
• Dezinfekuoja/dezodoruoja.

Naudoti molį išoriškai labai paprasta: milteliai tiesiog sumaišomi su vandeniu santykiu 7:2 iki grietinės konsistencijos. Vandens reikėtų naudoti kuo mažiau. Gauta masė tepama ant norimos vietos (galima daryti kompresus ar tepti kaip kaukę), palaikoma, kol išdžius ir nuplaunama vandeniu. Galima panaudoti ir kaip pilingą - išdžiūvusį molį ne nuplauti, o tiesiog nutrinti. Džiūdamas molis veikia kaip kempinė, jis iš odos ištraukia ir padeda pasišalinti įvairiems susikaupusiems nešvarumams (taip pat ir inkštirams), žaizdų sekretui, medžiagų apykaitos šalinimo produktams, bakterijoms, negyvoms odos ląstelėms. Dėl molio džiūvimo jaučiamas odos tempimas, suaktyvinamos nervinės odos ląstelės ir kraujotaka. Molis taip pat iš odos ištraukia ir drėgmę, todėl po kaukės būtina odą drėkinti, ypač tinka Luvos® drėkinamasis veido losjonas. Paskutinėje džiūvimo stadijoje molio kaukė iš odos ištraukia daugiausiai nešvarumų, drėgmės ir kt., o tai ypač svarbu turint problemų su akne.

Besiskundžiantiems akne molio kaukę reikėtų darytis 2-3 kartus per savaitę ant sausos odos. Kuo plonesnis sluoksnis, tuo greičiau kaukė sudžiūva ir mažiau ištraukia drėgmės. Jeigu oda labai sausa, kaukės geriau nelaikyti kol ji visiškai išdžius, o nuplauti po 5-10 minučių. Į molio kaukę galima įlašinti pasirinkto aliejaus atsižvelgiant į savo odos tipą. Esant sportinėms traumoms tepti reikia kuo storesnį molio sluoksnį, kad teigiamas molio poveikis būtų stipresnis. Kompresas susideda iš trijų sluoksnių: molio sluoksnis, drėgnas rankšluostis, sausas rankšluostis. Drėgnas rankšluostis neleidžia moliui ilgiau išdžiūti ir prailgina jo veikimą. Tokius gydomuosius kompresus galima palikti per visą naktį. Kadangi šis molis gaminamas laikantis aukštų standartų, kaip ir gaminant vaistus, jį galima dėti ir ant atvirų žaizdų: mažina kraujavimą, skatina gijimą. Jis nelieka žaizdoje, o pasišalina kartu su visais žaizdos sekretais.

Luvos® molio naudojimo rezultatai

Teigiamą lioso molio poveikį aknės pažeistai odai patvirtino Berlyno universitetinė klinika "Charité". Jie vykdė tyrimą, kuriame dalyvavo 175 žmonės, turintys aknę. Prieš pradedant šį tyrimą jie visi turėjo kartografuoti savo veidą: padalino jį į tam tikras zonas ir suskaičiavo įvairius spuogelius, inkštirus ir pan. Dalyviai tris kartus per savaitę naudojo Luvos® molio kaukę. Po 6 savaičių naudojimo jie vėl turėjo įvertinti savo veido būklę kaip ir tyrimų pradžioje. Rezultatai buvo stebinantys, net 80% savo odos būklę praėjus vos 6 savaitėms įvertino gerai ar net labai gerai. Žymiai sumažėjo įvairių spuogų, papulių, mažų cistų, inkštirų.

Norintiems savo grožį puoselėti natūraliomis priemonėmis Luvos® sukūrė kosmetikos liniją, kurios asortimentas po truputėlį vis auga. Luvos® kosmetika yra sertifikuota vokišku standartu BDIH (plačiau paskaityti galite straipsnyje apie kosmetikos sertifikatus). Visi produktai yra be naftos ir kitų cheminių produktų. Luvos® produktai pagaminti su lioso moliu, tačiau pačio molio dalelių jame nesijaučia, produktai yra labai malonios konsistencijos. Visos priemonės tinka visų tipų odai bei plaukams. Tačiau, jeigu oda yra probleminė, papildomai rekomenduojama naudoti Luvos® molio kaukę milteliais.

Luvos® kosmetikos liniją sudaro:

• Veido kremas. Lengvas, tinka naudoti kasdien. Labai sušvelnina odą ir puikiai drėkina, gali būti naudojamas kaip makiažo pagrindas. Abrikosų kauliukų aliejus ypač gerai drėkina odą.
• Tonuojantys kremai - šviesus ir bronzinis - suteikia odai tolygų natūraliai atrodantį atspalvį, sulygina veido spalvą bei suteikia odai gyvumo. Gerai nusivalo įprastu prausikliu ar pieneliu, o taip pat ir vandeniu.
• Veido kaukės yra šešių rūšių. Kaukės praturtintos skirtingais aliejais, kurie pasižymi tam tikru poveikiu. Drėkinanti veido kaukė yra įvertinta kaip labai geras produktas "Ökotest" (Vokietijos laikraštis, kuris vadovaudamasis griežtais standartais tikrina ekologiškus gaminius ir juos įvertina).
• Kreminis veido prausiklis su vynuogių ir gyvantžolės (mažina uždegimus) ekstraktais plauna švelniai, bet efektyviai.
• Veido tonikas gaivina odą, suteikia jai matinį atspalvį. Prieš naudojimą būtina suplakti, nes molis nusėda į dugną.
• Šampūnas tinka visų tipų plaukams, taip pat ir sudirgusiai, niežtinčiai galvos odai. Gali padėti nuo pleiskanų.
• Kreminis kūno prausiklis su apelsinų aliejumi idealiai tinka sausai ir reikliai odai.
• Natūralus regeneruojantis kūno pienelis su judrų aliejumi sukurtas sausai, reikliai ir jautriai odai. Padeda išlaikyti odos drėgmę ir saugo ją nuo išsausėjimo.

Vokiečių žurnalas "Gesunde Medizin" (liet. Sveika medicina) atliko tyrimą su Luvos® natūralia kosmetika. Dalyvių buvo 142, iš jų 73 tyrimo pradžioje savo odos būklę įvertino gerai arba labai gerai. Jie 4 savaites naudojo Luvos® šveičiančią kaukę ir veido losjoną. Kasdien buvo vedamas dienoraštis, kuriame dalyviai žymėdavo Luvos® kosmetikos produktų daromą poveikį. Po tyrimo net 128 dalyviai savo odos būklę įvertino gerai arba labai gerai.

Parengė Brigita Maksvytytė

Alavijas - amžinas vaistinis augalas

Išvaizda žmonės rūpinosi nuo senų laikų, visada norėjome patikti ir sau, ir aplinkiniams. Dar faraonų laikais moterys, o taip pat ir vyrai, puoselėjo savo grožį įvairiomis natūraliomis priemonėmis. Tai liudija jų kapavietėse rasti įvairūs daiktai, pvz., šukos, veidrodžiai, skustuvai, manikiūro reikmenys, net aliejiniai kvepalai ir įvairūs balzamai. Alavijas (dar kitaip vadinamas alijošiumi) - vienas iš senų laikų žinomų ir iki šių dienų plačiai kosmetikoje bei medicinoje naudojamų stebuklų.

Alavijas yra gamtoje randamas daugiametis augalas (taip pat dažnai auginamas ir kaip kambarinis), kuris natūraliai auga subtropikų ir tropikų klimato regionuose. Alavijai žaliuoja ištisus metus, turi sultingus, dygliuotais pakraščiais lapus, kurie apjuosia stiebą. Panašus į kaktusą, bet iš tikrųjų priklauso lelijinių augalų šeimai. Žydi oranžiniais arba geltonais žiedais, tačiau uždaroje patalpoje žydi labai retai. Alavijo rūšių suskaičiuojama virš 300, bet tik keturios (Aloe Andongensis, Aloe Arborescens, Aloe Ferox, Aloe Barbadensis) iš jų tinkamos medicinoje ir kosmetikoje. Labiausiai vertinamas ir plačiausiai kosmetikoje bei medicinoje naudojamas Aloe Barbadensis rūšies alavijas, dažnai vadinamas tiesiog Aloe Vera.

Dėl savo ypatingų savybių alavijas vertinamas jau tūkstančius metų. Įdomu, kam ir kokiems tikslams jis buvo tinkamas? Pateiksime keletą pavyzdžių.

Alavijas - ne tik grožiui ar gydymui. Jo naudojimas yra kilęs iš Pietų Afrikos, kur afrikiečiai jį kabindavo virš durų, kad nubaidytų piktąsias dvasias. Be to, Afrikos medžiotojai ieškodami grobio alavijo sultimis įsitrindavo savo kūną, kad sumažintų prakaitavimą ir kūno kvapą. Vienas iš seniausių medicinos raštų, kuriame minimos alavijo gydomosios savybės esant nudegimams, infekcijoms ir parazitams, yra Ebers papirusas, parašytas Egipte apie 1500 m. pr. Kr. Sakoma, kad žymiausios to krašto moterys, Nefertitė ir Karalienė Kleopatra VII, taip pat labai vertino šį augalą ir naudojo įvairioms grožio procedūroms, kad oda išliktų minkšta ir jauna. Ypač paminėtina yra Kleopatra. Ji nebuvo tiesiog graži moteris. Iki šių dienų ji ne tik asocijuojasi su grožiu ir kosmetikos pažinimu, bet ir gebėjimais   kosmetikos srityje, įvairių augalų savybių išmanymu. Jos įvertintas buvo ir alavijas. Kitose pasaulio šalyse šis nuostabus augalas irgi buvo taikomas grožio procedūroms, pavyzdžiui, Javos salos gyventojos teigė, kad alavijas, įtrintas į galvos odą, skatina plaukų augimą.

Žymusis graikų filosofas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) taip tvirtai buvo įsitikinęs neįkainojamomis alavijo savybėmis, kad įkalbėjo savo mokinį Aleksandrą Makedonietį užkariauti Sokotros salą (Rytų Afrika) vien tam, kad gautų alaviją, kuriuo būtų galima gydyti kareivių žaizdas. Kiek vėliau senovės graikų žolininkas ir farmakologas Pedanius Dioskoridas (1 a. po Kr.) pirmasis plačiai aprašė alaviją medicinos vadovėlyje. Jis teigė, kad šis augalas gali padėti nuo daugybės negalavimų: skausmui mažinti, žaizdoms, esant skrandžio sutrikimams, vidurių užkietėjimui, galvos skausmui, norint atsiauginti plaukus, gydyti pūsles, burnos ir dantenų ligas, inkstų negalavimus, odos priežiūrai, esant saulės nudegimams bei dėmelėms.

Naujausių laikų Egipto gydytojai ištyrė, kad alavijas gerai gydo aknę (spuogus), pleiskanas, seborėją, taip pat gautos teigiamos išvados gydant seborėjinį nuplikimą.

Kaip rašė Aubrey Hampton‘as savo knygose apie kosmetiką ir jos sudedamąsias dalis, alavijas liaudies medicinoje vertinamas kaip stimuliatorius ir antispazminis, dažnai laikomas pirmąja pagalba nudegus ir vadinamas amžinu vaistiniu augalu. Ir ne veltui: šviežias alavijų gelis padeda nuo nudegimų (tarp jų ir saulės), skatina gijimą, yra geras emolientas, minkština, ramina, puikiai drėkina ir regeneruoja odą, atkuria jos elastingumą, malšina skausmą. Dėl šių savybių dažnai dedamas į priemones nuo saulės nudegimų. Taip pat padeda esant įpjovimams, mėlynėms, egzemai, aknei ar kitiems odos sutrikimams. Kinų medicinoje vartojamas malšinti galvos skausmui. Vartojant į vidų veikia vidurius laisvinančiai.

"Ecce Vita" ekologiškos alavijų sultys

Alavijo lapo viduje po odele esantis minkštimas yra panašus į gelį. Manoma, kad šiame minkštime yra taip vadinamų "biogeninių stimuliatorių". Apie juos pirmasis rašė rusų biologas ir gydytojas Vladimiras Filatovas. Jo manymu alavijų minkštimas gali būti naudojamas odos ląstelių terapijai - ypač stipriai regeneruoja ir gydo odą. Alavijo sultyse taip pat gausu ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, tai vitaminai B, C ir E, provitaminas A, mineralai, steroidai, organinės rūgštys, amino rūgštys, polisacharidai, enzimai ir kt. Be to, alavijų gelyje buvo atrasta krisopano rūgštis (lot. Acidum Chrysopanicum), kuri yra svarbi gydant odą. Atliekant tyrimus Amerikoje, buvo nustatyta, kad alavijų ekstrakte (tiek iš šviežių lapų, tiek apdorotame) yra į lecitiną panašių medžiagų. Alavijų gelis intensyviai drėkina odą, nes minkštime yra net apie 96% vandens. Dėl turtingos sudėties šviežias alavijų gelis yra viena geriausių gydomųjų priemonių norint turėti sveiką ir gražią odą bei plaukus, jis padeda beveik nuo visų odos problemų. Tinka visų tipų odai, bet ypatingai jautriai, pažeistai, niežtinčiai, sausai ir brandžiai. Pasak A. Hampton‘o alavijas puikiai tinka plaukų ir odos priežiūros priemonėse: šampūnuose, plaukų kondicionieriuose, veido drėkinamuosiuose ir regeneruojamuose kremuose, rankų ir kūno losjonuose, produktuose nuo saulės.

Naudojant produktus su alaviju labai daug kas priklauso nuo  jo grynumo, kad būtų išsaugotas veikliųjų medžiagų efektyvumas. Deja, bet daugelyje kosmetikos produktų, gaminamų su alavijais, yra pridėta ir cheminių priemaišų, todėl teigiamų alavijo savybių galima beveik nesitikėti. Labai svarbu rinktis arba gryną, geros kokybės alavijų gelį, arba juo praturtintą natūralią kosmetiką. Taip pat svarbu žinoti ir tai, kad kosmetikos gamintojai naudoja ne alavijų gelį, o sultis arba šaltai džiovintus koncentruotus alavijų miltelius, kurie prieš naudojimą tiesiog ištirpinami vandenyje. Pavyzdžiui, gamintojas "Natur Hurtig" pasirinko grynas ekologiškas alavijų sultis, o "Odylique" ir "Aubrey" (anksčiau į savo produktus dėdavo grynas alavijų sultis, vykdė socialinį projektą, taip padėdami Hondūro ūkininkams) - ekologiškus šaltai džiovintus koncentruotus alavijų miltelius. Pastaruosius dažniausiai pasirenkama dėl gerokai pigesnio ir gamtą tausojančio transportavimo. Nusipirkus gryną alavijų produktą nereikėtų nustebti, kad jis bus skystas. Gelis padaromas į jį pridedant tirštiklių, bet kuo grynesnis produktas, kuo jame mažiau įvairių priedų, tuo geriau. "Aubrey" ekologiškose alavijų sultyse yra dedama augalinio tirštiklio - pupenių (Cyamopsis Tetragonoloba) miltelių (guaro guma), kurie sultis šiek tik sutirština.

"Livinn - sveiki produktai" parduotuvėse yra ir gryno alavijo, ir daugybė vertingu alaviju praturtintų natūralių ir ekologiškų kosmetikos priemonių. Tai:

• Ekologiškos alavijų sultys, Ecce Vita
• Ekologiškos alavijų sultys (kosmetiniam naudojimui), Aubrey
• NORTH WOODS balzamas vyrams po skutimosi, Aubrey
• Atstatomasis J.A.Y. dykumos augalų šampūnas, Aubrey
• Ekologiškas arbatmedžio ir žolelių šampūnas, Odylique
• Ekologiškas lengvas kremas probleminei odai, Odylique
• Biodinaminis alavijų kremas, Martina Gebhardt
• Biodinaminis lengvas kremas veidui ir kūnui "After sun", Martina Gebhardt
• Ekologiškas veido prausiklis su alavijais ir granatais, Eubiona
• Ekologiškas alavijų rutulinis dezodorantas, Eubiona
• Šampūnas ir kūno prausiklis su Himalajų druska ir alavijais, Natur Hurtig
• Ekologiškas intymios higienos lubrikantas vandens pagrindu, Yes Pure Intimacy
• ir kiti produktai.

Parengė Brigita Maksvytytė

Apie kūno prausiklius

Kūno prausimasis - tai kasdienis ritualas, pažadinantis ryte ir palydintis ramiam miegui. Daugelis kūno prausiklius renkasi nosimi. Tai geras būdas, bet veikia tik tada, kai turime reikalų su natūralia kosmetika. Jei kosmetikoje naudojama chemija, ji mūsų nosį gali lengvai apgauti. Tad į rinkimosi procesą būtina įtraukti ir galvą. Renkantis prausiklius labai svarbu, kokios priemonės atlieka plovimo vaidmenį, ypač, jeigu oda jautri. Ne mažiau svarbios ir  kitos produkto sudedamosios dalys. Visai nesvarbu (!), kad ant pakuotės rašo "tinka jautriai odai", gamintojai gali prirašyti visko, kas nebūtinai gali atitikti realybę. "Natūralumą" ir "švelnumą" dar labiau gali prirodyti  iliustruojančių vaizdų reklamos. Kaip pavyzdį galime pateikti vieną gerai žinomą kosmetikos gamintoją Europoje (konkrečių pavadinimų neminėsime). Jie skelbiasi, kad gamyboje naudoja  aukščiausios kokybės, specialiai atrinktas jautriai odai tinkančias žaliavas, kurios yra sujungiamos į harmoningus kompleksus. Skamba gražiai... Ant vieno jų dušo gelio parašyta "for sensitive skin". Kokia šio nuostabaus, jautriai odai skirto dušo gelio sudėtis? Štai, prašom:

aqua, sodium laureth sulfate, cocamidopropyl betaine, decyl glucoside, sodium sulfate, glyceryl oleate, coco-glucoside, sodium chloride, laureth-2, disodium EDTA, sodium hydroxide, parfum, phenoxyethanol, benzoic acid, methylparaben, butylparaben, ethylparaben, isobutylparaben, propylparaben.

Daug nesuprantamų cheminių medžiagų pavadinimų... Kiekvieno atskirai nešifruosime, plačiau apie kiekvieną jų galite paskaityti anksčiau parašytame mūsų straipsnyje apie kosmetikos sudedamąsias dalis, bet užtikriname - šiame dušo gelyje galima prikibti beveik prie kiekvieno ingrediento. Toks  prausiklis gali dar labiau sudirginti jautrią odą, o visa puokštė parabenų pakenkti ne tik odai, bet ir visam organizmui!

Sintetinės kosmetikos gamintojai šampūnus, veido prausiklius ir muilo gabalėlius gamina su sintetiniais detergentais.  Jie yra ne natūralūs ir daro tokią pat žalą aplinkai, kaip ir tos pačios rūšies detergentai, naudojami skalbiklių ir buitinių priemonių gamybai. Bet, deja, dažniausiai net nesusimąstome apie tai, kad mūsų vandenį teršia ir šampūnai... Sintetiniai detergentai žymiai prasčiau suyra biologiškai ir labiau dirgina odą nei natūralūs detergentai ar muilai. Beje,  jie dažnai maišomi su dietanolaminu (DEA) ir trietanolaminu (TEA), iš kurių plaukų ir kūno priežiūros priemonėse gali susidaryti kancerogeniniai nitrozaminai. Sintetiniai detergentai gaminami įvairiais būdais iš naftos produktų; yra technologijų, kuriomis sintetinius detergentus, tame tarpe ir SLS, galima pagaminti ir geresnės kokybės, mažiau dirginančius. Tačiau medžiagų kokybės INCI ant produktų pakuočių neatspindi... Todėl sintetinių detergentų geriau vengti.

Grįžtant prie minėto žymios firmos dušo gelio dar labai svarbu paminėti ir tai, kad jis kainuoja apie 35 Lt. Nepigus, juolab, kad sudėtyje nėra nei vieno (!) augalinio aliejaus ar ekstrakto, kuris priemonei suteiktų papildomų savybių ir ne tik praustų, bet ir puoselėtų odą. Iškyla klausimas, o kur gamintojo teigimu eantys harmoningi kompleksai? Turbūt labai apgalvotai ir „harmoningai“ sukompleksavo eilę detergentų ir konservantų, nes sudėtyje be jų ir vandens galima sakyti daugiau nieko ir nėra, o mokama kaip už gerą. Tiesa, pirkėjus privilioja ir išvaizdžios pakuotės bei masė reklamos. Parduotuvių lentynos nukrautos tokiomis  priemonėmis, todėl reikėtų būti labai atidiems.

Natūralūs ir ekologiški kūno prausikliai gaminami augalinių ir nedirginančių detergentų (putoklių) arba muilų pagrindu. Pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai prausikliuose naudojamų detergentų yra kokoso gliukozidas (Coco Glucoside) - draugiškas aplinkai, saugus, švelnus ir natūraliai gaunamas detergentas, pagamintas fermentuojant kukurūzų cukrų ir kokosus. Šio natūralaus detergento yra ir anksčiau minėtame dušo gelyje (turbūt vien dėl jo priemonę rekomenduoja ir jautriai odai), tačiau nelabai aišku kam, nes plovimo funkciją čia puikiausiai atlieka cheminėje kosmetikoje įprastas sodium laureth sulfate. Jei gamintojas neinvestuoja į produkto pagerinimą vertingais aliejais ar augalų ekstraktais, kažin, ar jis investuos ir į kitos naudojamos žaliavos kokybę - tokiems gamintojams svarbiausia tik greitas pelnas.



Natūralios kosmetikos "Aubrey" įkūrėjas A. Hampton'as labiau už augalinius, natūralius detergentus vertina muilą. Muilai gaminami iš gyvulinių arba augalinių riebalų ir druskų (šarmo arba jūros druskos). Augaliniai muilai biologiškai geriau suyra ir yra švelnesni nei detergentai. Vienintelis minusas - jie gali prasčiau plauti kietame vandenyje, jeigu produkto formulė nėra tobula. Tačiau muilui su įvairiais augalais ir tinkama formule kietas vanduo nekelia jokių problemų - jis puikiai atlieka savo paskirtį.

"Aubrey" kūno prausikliai yra gaminami muilo pagrindu, todėl jie yra švelnūs odai, o per daugelį metų ištobulinta produktų formulė užtikrina veiksmingumą. Pagrinde yra naudojami muilai, išgauti iš kokosų, javų aliejų ir Kastilijos muilas. Kastilijos muilas (Castile soap) yra labai švelnus, originaliai gaminamas iš alyvuogių aliejaus pagal senas ispanų tradicijas, beveik tokiu pačiu būdu, kaip ir muilas iš kokosų aliejaus. Šiuo metu Kastilijos muilu dažnai pavadina bet kokį labai švelnų muilą, bet geriausios kokybės Kastilijos muilas vis dar gaminamas iš alyvuogių aliejaus. Kokosų aliejaus muilas taip pat yra labai švelnus valiklis, gaminamas natūraliai sujungiant kokosų aliejų ir jūros druską. Šie muilai nedirgina odos, plauna švelniai, bet efektyviai.

Tad kurią priemonę rinktumėtės dabar?

Už tą pačią kainą žinomų gamintojų - tiesiog skaniai kvepiančią, ar natūralią, be aršių detergentų ir konservantų - ne tik nuostabių kvapų, bet ir praturtintą įvairiais augalų aliejais ir ekstraktais?

Parengė Brigita Maksvytytė

Dezodorantai. Kokius rinktis?

Viena iš dažniausiai naudojamų kūno priežiūros priemonių yra dezodorantas, o ypač atšilus orams. Ir ne be reikalo - visi ištisą dieną norime jaustis komfortiškai, gaiviai ir svarbiausia - nejausti nemalonaus prakaito kvapo. Kuo labiau prakaituojame, tuo kyla didesnis poreikis naudoti stipresnius dezodorantus. Tačiau ar kada susimąstėte, kuo iš tikrųjų tepate ir purškiate savo pažastis kiekvieną rytą? Ir ar žinote, kodėl žmogus prakaituoja? Būtent į šiuos klausimus mes ir stengsimės atsakyti.

Niekas nepaneigs, kad visi nemalonūs kūno kvapai priverčia jaustis labai nesmagiai. Savaime pats prakaitas neturi jokio kvapo. Jis atsiranda, kai ant odos esančios bakterijos pradeda skaidyti prakaite esančius riebalus ir baltymus. Tad kuo daugiau bakterijų ant odos ir kuo didesnis baltymų bei riebalų kiekis prakaite, tuo kvapas tampa stipresnis ir nemalonesnis. Dėl šios priežasties renkamasi vis stipresnius dezodorantus ir antiperspirantus, kurie ne tik panaikina visus kvapus, bet ir visą dieną pažastis išlaiko sausas. Tokios priemonės veikia efektyviai, bet ar tai saugu? Žinoma, kad NE. Tokiuose dezodorantuose ir antiperspirantuose yra daug sintetinių medžiagų, kurios, deja, gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Vieno šaltinio duomenimis tik 11% iš maždaug 10500 medžiagų, naudojamų dezodorantų gamyboje, yra testuotos ir patvirtintos saugiomis.

Pavyzdžiui, dažniausiai nuo prakaito apsaugančiose priemonėse sutinkamas ingredientas - aliuminio druskos, t. y. Aluminum chlorohydrate, Aluminum fluoride, Ammonium aluminum sulfate, Aluminum zirconium tetrachlorohydrex gly ir kt. Aliuminio junginiai sutraukia prakaito liaukų poras ir jas blokuoja, taip sustabdant prakaitavimą. Tačiau reikia nepamiršti labai svarbaus dalyko - prakaituojame ne veltui, taip organizmas natūraliai apsisaugo nuo perkaitimo ir pašalina toksinus. Todėl tai tampa pagrindiniu argumentu, kodėl nerekomenduojama naudoti priemonių, kurios užkemša prakaito liaukų poras ir taip užkerta kelią vykti natūraliems organizmo procesams. Beje, aliuminio junginiai, per odą patenka į kraują ir kaupiasi organizme. Mokslininkai vis dažniau pateikia patikimesnių tyrimų rezultatų, įrodančių aliuminio junginių ryšį su Alzheimerio liga ir krūties vėžiu.

Kitos dezodorantų ir antiperspirantų gamyboje naudojamos sintetinės kenksmingos medžiagos yra triklozanas, daugumai jau gerai žinomi parabenai, stearinas - Steareth-n ("n" gali būti bet koks skaičius), propilenglikolis, talkas ir daugelis kitų. Tokiomis medžiagomis "pagerinti" dezodorantai labiau kenkia nei padeda. Apsisaugoti nuo blogo prakaito kvapo galima ir natūraliais būdais.

Beje, o Jūs žinote, kuo skiriasi dezodorantai nuo antiperspirantų? Pastarieji blokuoja prakaito liaukas ir taip stabdo prakaitavimą, o tai, kaip jau minėjome, yra labai žalinga, nes neleidžia iš organizmo pasišalinti toksinams, kurie nepasišalinę pradeda kauptis ir nuodyti organizmą. O kaip ilgo - dienos ir kelių dienų - veikimo antiperspirantai? Peršasi mintis, kad žmogus, naudodamas tokias stiprias priemones gali nesiprausti dienomis?! Ir nesiprausia, ir prakaituoti neleidžia. Taip savanoriškai kaupia toksinus. Gerai, jei dar į tualetą nueina, nes visai nusinuodytų.

Dezodorantų yra kitas veikimo principas. Jie nesustabdo pačio prakaitavimo (neužkemša porų), bet naikina nemalonų jo kvapą. Tačiau prarasti budrumo negalima perkant ir dezodorantus, jie kaip ir antiperspirantai prikimšti chemijos.

Sintetiniai dezodorantai, antiperspirantai gali padaryti žalos ne tik pačiam naudotojui, bet ir gamtai! Prausiantis į kanalizaciją patenka visos medžiagos, nuplaunamos nuo odos, o iš kanalizacijos tiesiai į dirvožemį bei vandens telkinius. Kai kurios cheminės medžiagos lėtai suyra ir gali pažeisti žuvų, paukščių, žinduolių endokrininę sistemą ar padaryti kitos žalos. Antiperspirantuose naudojamo aliuminio gavybos procesuose sunaudojama labai daug elektros energijos, teršiamas vanduo ir naikinamas kraštovaizdis.



Natūralūs dezodorantai

Geriausia alternatyva įprastiems dezodorantams ir antiperspirantams, (kurių sudėtyje yra sintetinių medžiagų) - natūralūs dezodorantai. Jų pasirinkimas ir populiarumas Lietuvoje šiuo metu vis didėja. Natūralūs dezodorantai (natūralūs tikrąja šio žodžio prasme - pagal sudėtį, o ne pagal užrašą “natūralus” ant etiketės) nesustabdo pačio prakaitavimo užkemšant poras, bet naikina nemalonų jo kvapą - padeda kovoti su kūno kvapą sukeliančiomis bakterijomis. Jų dauginimąsi natūraliai slopina įvairūs augalų aliejai, ekstraktai, pavyzdžiui, ramunėlių, arnikos, palmarozų, medetkų, arbatmedžio ir kt. Kai kurie augalų aliejai ir ekstraktai gali sureguliuoti ir prakaito išsiskyrimą, pavyzdžiui, vetiverijos. Natūralių dezodorantų gamyboje taip pat plačiai naudojami alavijai, hamameliai, augalinis glicerinas, kalaminas (rožinė pudra, gaminama iš cinko oksido), kuris veikia džiovinančiai, taip pat cinko ricinoleatas. Pats paprasčiausias natūralus dezodorantas - alūno kristalas, kuris prakaito kvapą sukeliančioms bakterijoms sukuria nepalankią terpę. Dezodorantai, praturtinti minėtomis veiksmingomis pačios gamtos sukurtomis natūraliomis medžiagomis, ne tik padeda atlikti dezodorantui savo paskirtį, bet ir puoselėja odą.

"Livinn - sveiki produktai" parduotuvėse galite rasti natūralių ir veiksmingų dezodorantų. Tai:

• Viena iš mūsų populiariausių prekių - "Aubrey" rutulinis dezodorantas su vitaminais E ir C. Praturtintas kalaminu, kuris veikia džiovinančiai, alavijais, medetkomis, alavijais, ramunėlėmis.
• Vyrams - "Aubrey" augalinis pušų dezodorantas, praturtintas medetkomis, hamameliu, arnika ir kalaminu.
• Natūralus kalio alūno kristalas puikiai tinka ir moterims, ir vyrams. Tai švelnus bekvapis dezodorantas.
• Ekologiški rutuliniai dezodorantai "Eubiona": jautriai odai, alavijų bei universalus (tinka ir moterims, ir vyrams, taip pat sportuojantiems) rozmarinų.

Reikėtų nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus kūno odos terpė yra skirtinga ir nebūtinai tai, kas puikiai tiko Jūsų draugui, taip pat tiks ir Jums. Todėl gali reikėti išbandyti kelis dezodorantus, kol galiausiai rasite sau tinkamiausią. Sumažinti nemalonų prakaito kvapą gali padėti ir sveikesnė mityba: valgyti daugiau neapdorotų daržovių ir grūdų, mažiau mėsos, alkoholio bei kofeino turinčių produktų. Taip pat svarbu reguliariai praustis po dušu ir dėvėti natūralių audinių drabužius. Karštą dieną padeda pažastų plovimas šaltu vandeniu keliskart per dieną.

Parengė Brigita Maksvytytė

Mineralai dekoratyvinėje kosmetikoje

Terminas "mineralinė kosmetika" daugumai visų pirma asocijuojasi su mineraline biria veido pudra. Tačiau mineralai natūralioje kosmetikoje naudojami kur kas plačiau: lūpdažiuose, akių pieštukuose, šešėliuose, skaistaluose, blakstienų tušuose...

Ir nebūtinai priemonės su mineralais yra birios. Mineralai yra pagrindinė medžiaga natūraliems dekoratyvinės kosmetikos produktams suteikti spalvą.

"Odylique" lūpų dažai

Mineralinė kosmetika šiais laikais yra naujiena, bet tai greičiau naujai atrasta sena. Net Egipto didingosios karalienės Kleopatros raudonos lūpos ir egzotiškos, tamsios akys nebūtų atrodžiusios taip įspūdingai, jeigu ne mineralai - geležies oksidai. Nuo 1970-ųjų metų ypač plačiai pradėti naudoti mineralai dekoratyvinėje kosmetikoje sukėlė tikrą bumą. Ir kuo toliau, tuo plačiau mineralai naudojami kometikoje.

Mineralai dažniausiai išgaunami iš Žemės gelmių, bet kartais kuriami ir laboratorinėmis sąlygomis. Kosmetikoje naudojami susmulkinti iki labai mažų dalelių, miltelių. Jie tolygiai padengia odą, neužkemša porų, leisdami odai nuolat kvėpuoti. Mineralai nealergizuoja ir nedirgina, todėl labai tinka jautrios ir brandžios odos priežiūrai. Beje, jie pasižymi ir gydomuoju poveikiu. Su šiuo teiginiu sutinka ir daugelis gydytojų bei dermatologų. Ir nenuostabu - dauguma mineralų pasižymi puikiomis savybėmis. Dekoratyvinėje kosmetikoje naudojami mineralai yra žėrutis, titano dioksidas, geležies oksidai, kaolinas (baltas molis) ir kiti. Trumpai apie populiariausius:

Žėrutis (Mica) - tai dažniausiai kosmetikoje naudojamas natūralus mineralas. Pagrindinė jo paskirtis - suteikti odai ypatingo švytėjimo. Šis mineralas būna įvairiausių formų ir spalvų: raudonos, aukso, bronzinės, sidabrinės, baltos ir kt. Dėl spalvų įvairovės plačiai naudojamas įvairiose kosmetikos priemonėse. Kaip ir kiti mineralai, nesukelia alergijos. Jis mažina odos raudonį ir apsaugo odą nuo saulės daromos žalos. Žėručio dalelės yra pakankamai didelės, kad neįsiskverbtų į odą.

Titano dioksidas (Titanium Dioxide) - tai natūralus baltas mineralas, neorganinė medžiaga, perdirbamas į neskaidrius miltelius. Jis veikia priešuždegimiškai, neužkemša porų, apsaugo nuo UV saulės spindulių, todėl ypač plačiai naudojamas apsauginių kremų nuo saulės gamyboje, veikdamas veidrodžio principu atspindi saulės spindulius. Kosmetikoje naudojamas ir kaip baltas pigmentas.

Geležies oksidai (Iron Oxides). Kosmetikoje naudojamas geležies oksidas yra neorganinis junginys, susidedantis iš vieno ar kelių laboratorijoje pagamintų geležies oksidų. Priklausomai nuo geležies oksidų kombinacijų išgaunamos spalvos yra nuo geltonos, oranžinės, raudonos iki juodos. Dažniausiai naudojami kaip maisto ir kosmetikos produktų dažikliai. Taip pat šis mineralas kosmetikoje naudojamas sunkiųjų metalų oksidacijai - sugeria ore esančius sunkiuosius metalus ir neleidžia jiems įsigerti į odą.  Gamtoje randami geležies oksidai gali būti užteršti sunkiaisiais metalais, todėl siekiant išvengti kenksmingų sunkiųjų metalų priemaišų, kosmetikoje ir asmens higienos priemonėse jie naudojami gauti kontroliuojamose laboratorinėse sąlygose. Kiti oksidai yra kasami ir valomi (cinko oksidas kartais irgi gaminamas laboratorijoje). Geležies oksidai nesukelia alergijų.

Kaolinas arba baltas molis (Kaolin) yra labai plačiai naudojamas ir pasižymi puikiomis savybėmis. Jis tinka sausai ir jautriai odai, ją ramina. Kaip ir kitų rūšių molis, pasižymi puikiomis absorbuojančiomis savybėmis, sugeria iš odos išsiskiriančius riebalus. Sumažina odos blizgesį ir suteikia matinį efektą.

Kad šie mineralai būtų tinkami naudoti dekoratyvinėje kosmetikoje (pvz., gaminant lūpų dažus, akių pieštukus) yra "surišami" kitomis natūraliomis medžiagomis. Tam naudojami įvairūs augaliniai aliejai, bičių ir gėlių vaškas, miltai, krakmolas. Jos ne tik padaro tinkamą produkto tekstūrą, bet ir praturtina kosmetikos priemones įvairiomis naudingomis medžiagomis ir vitaminais, minkština, drėkina odą.

Natūralioje dekoratyvinėje kosmetikoje taip pat dažnai sutinkamos sudedamosios dalys:

• šilko milteliai - suteikia odai glotnumo, drėkina;
• ryžių krakmolas - minkština odą, suteikia matinį efektą, sugeria odos riebalus, bet nesausina odos;
• tapijokos miltai - kosmetikoje naudojamas kaip puikus rišiklis;
• nekristalinis kvarcas - sugeria odos riebalus, paslepia odos nelygumus (poras, raukšleles ir pan.), padeda ilgiau makiažui išlikti ant odos;
• ir kt.

"Livinn - sveiki produktai" parduotuvėse rasite itin aukštos kokybės ekologiškos, "Soil Association" sertifikuotos "Odylique" dekoratyvinės kosmetikos, tai: lūpų dažai, šešėliai, blakstienų tušas; natūralios "Aubrey" kosmetikos su šilku iš JAV, tai: biri pudra, lūpų blizgesiai; taip pat natūralių (sertifikuota BDIH) "Luvos" kreminių pudrų bei "Benecos" dekoretyvinės kosmetikos akims ir nagams.

Parengė Brigita Maksvytytė