GoogleTagManager

2013-10-24

Specialistės patarimai – kaip prižiūrėti odą atvėsus orams


Atvėsus orams neretai susiduriame su įvairiomis odos problemomis, kurias patiems būna keblu išspręsti. Kaip kasdien prižiūrėti veido odą ir sau padėti, kad išvengtume šių nemalonių problemų ir galėtume džiaugtis gražia oda, kalbamės su profesionalia kosmetologe Elyte Žiūkiene, turinčia antroposofinės medicinos išsilavinimą ir jau 11 metų darbo patirtį su natūralia kosmetika bei užsiimančia ritminių masažų darymu pagal Itos Wegman metodą.

Kuo, Jūsų manymu, labiausiai ekologiška ir biodinaminė kosmetika skiriasi nuo paprastos „cheminės“?

Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad skiriasi žaliavos auginimo, rinkimo ir apdorojimo specifika. Ir tai paliečia ne tik sveikatos, bet ir etikos bei socialinių santykių klausimą. Šie produktai yra švarūs, be kenksmingų medžiagų. Taigi tokia kosmetika ne tik nepakenks sveikatai, bet ir neterš aplinkos.

Kitas svarbus aspektas, kad natūrali, ekologiška kosmetika „nepakiša šiukšlių po kilimu“, taip nutolindama odos problemų sprendimą, o būtent pažadina ir stiprina pačios odos gebėjimą atlikti jai skirtas funkcijas. Žmogaus oda – didžiulė alcheminė laboratorija, kur vyksta ypatingai sudėtingi procesai, ir medžiagos tai laboratorijai reikalingos pačios geriausios, o ne sintetiniai jų pakaitalai.

Mineraliniai aliejai, kurių pagrindu dažniausiai gaminami įprasti, masinės gamybos kremai, lieka ant odos paviršiaus ir sudaro plėvelę. Tuo metu, kai užteptas kremas, oda gali atrodyti gerai, bet kad išlaikytų tą apsauginę plėvelę, jis geria drėgmę iš odos ir taip ją sausina.

Gal galite plačiau papasakoti apie veido odos priežiūros dienos ritmą? Kada naudoti kremą, prausiklį, toniką ir kuo jie svarbūs odos priežiūroje?

Visų tipų odą iš ryto reikia prausti, vilgyti toniku ir pasitepti kremu.

Yra manančių, kad iš ryto odą pakanka nuprausti tik vandeniu. Tai pasiteisina, jeigu jūsų vanduo yra labai minkštas, o oda jauna, normali ir sveika. Rūpestingai nuprausti odą ryte būtina dėl to, kad nakties metu į odos paviršių išskiriami šlakai ir riebalai. Prausiklių ir pienelių tikslas yra suminkštinti odos paviršių ir patį vandenį, atpalaiduoti epidermio sulipusias negyvas ląsteles ir nešvarumus. Pieneliu reikia lengvai pamasažuoti odą, nuprausti rūpestingai vandeniu ir po to suvilgyti toniku. Vakare , ypatingai jei buvo naudota dekoratyvinė kosmetika, nuvalykite valomąjį pienelį nuo veido drėgna vata ir suvilgykite toniku.

Naudoti toniką yra svarbu, nes tik tada odos priežiūra tampa tikra kosmetine priežiūra. Su toniku į odą patenka reikalingos medžiagos, kurios yra tirpios tik vandenyje. Geras tonikas gali atstatyti tinkamą odos pH (apsauginę vandens ir riebalų mantiją), sterilizuoti odą, sustabdyti uždegiminį procesą, skatinti gijimo procesą, sutraukti poras, paruošti odą biologiškai priimti būsimas priemones. Be toniko dauguma kremų yra mažai veiklūs, nes jie patys nesugeba įsiskverbti į odą. Toniką galima naudoti su vata ar purkšti – kaip labiau patinka. Jei patinka „dušas“ ir norisi didesnės tonizacijos, geriau naudoti su purkštuku.

 Kreme yra tik riebaluose tirpių medžiagų, pvz.: vit. A ir E . Natūralus kremas sąveikauja su odos riebalais ir naudingos medžiagos gali patekti į gilesnius odos sluoksnius. Taip pat kreme esantys riebalai sudaro apsauginę mantiją mūsų odai, kuri saugo odos drėgmę, palaiko odos elastingumą. O sintetinis kremas „nesusišneka“ su odos riebalais ir dėl to neperneša naudingų medžiagų giliau. 

Vakare odą reikia prausti, valyti ir suvilgyti toniku. Kremo naudoti vakare nerekomenduoju, nes tai trukdo odai naktį kvėpuoti ir išskirti į paviršių nešvarumus, medžiagų apykaitos likučius. Galima padaryti išimtį tik labai sausai, plonai, atrofiškai odai, kurią net skauda, jei yra nepatepta kremu. Bet ir tokia oda po tam tikro laikotarpio, jei būna naudojamos teisingai parinktos natūralios priemonės, sugeba sutvirtėti ir išgyventi naktį be kremo. Kartais tam reikia ir trijų mėnesių, bet dažniausiai užtenka mėnesio, kad pasimatytų pirmieji rezultatai.

Be dienos ritmo, dar išskirčiau ir savaitės odos priežiūros ritmą. Bent kartą per savaitę reikėtų odai padaryti garų vonelę , užsidėti valančią, maitinančią ar drėkinančią kaukę atsižvelgiant į odos tipą ir odos poreikius.

Hidrolatus galima naudoti vietoj toniko? Jie atlieką tokią pačią funkciją?

Taip, jie atitinka visas tonikui būdingas savybes. Hidrolatų yra labai įvairių, tiesiog reikia išsirinkti sau tinkamiausią. Toniku gali pavirsti ir išvirta bei atvėsinta arbata (žalioji, juodoji ar žolelių), ir obuolių acto bei vandens mišinys: 10 v. š. obuolių acto išmaišyti ½ l karšto vandens (pH turėtų būti 5-6, galima patikrinti lakmuso popierėliu; jei ne toks, įpilti atitinkamai vandens ar acto). Tokį toniką galima užpilti ir arbata, pvz., mėtų, laikyti šaldytuve ir sunaudoti per savaitę.

Artėja šalčiai ir darosi vis aktualiau, kaip apsaugoti veido odą. Kokias priemones patartumėte naudoti?

Atšalus orams labai dažnai išsausėja oda. Galiu įvardinti dvi pagrindines priežastis, kodėl taip atsitinka. Pirmiausia, dėl atšalusio oro riebalai, esantys mūsų odoje, tampa netakūs ir į odos paviršių per poras neišsiskiria pakankamai, nesudaro apsauginės mantijos ir todėl oda netenka drėgmės. Antra priežastis - sausas oras šildomose patalpose.

Ar užtenka žiemą odai tik grynų aliejų nenaudojant jokio kremo?

Pažįstu ne vieną moterį, kurios veido valymui, maitinimui naudoja tik aliejus bei hidrolatus ir jų oda yra puiki. Tačiau turiu ir nemažai pavyzdžių, kam tokios priežiūros nepakanka. Mano manymu, taip atsitinka, nes pasirenkami netinkami aliejai, gali trūkti ir tinkamo toniko, kaukių ar praleidžiama kažkuri kasdienės odos priežiūros grandis. Dėl to išsausėja odos paviršius, oda tampa šiurkšti, jautri . Kai naudojamas kremas, pirktas ar pagamintas pačios, jame yra visa puokštė įvairių naudingų medžiagų: kelių rūšių aliejai, vaškai, hidrolatai, ekstraktai. Tai tas pats, kaip ir įvairus maistas. Naudoti kremą ar gryną aliejų labai individualu, reikėtų bandyti.

Gal žinote kokio ypatingo aliejų mišinio receptą?

Friederike Von Tana savo knygoje „Moters grožio knyga“ pateikia labai gerą 7 aliejų mišinio receptą, kuris ypač tinka sausai, hipotrofiškai, linkusiai raukšlėtis veido, kaklo, biusto ir rankų odai, jį galima dėti į kaukes. Šiam mišiniui reikia: po 2 val. šaukštus avokadų, žemės riešutų, alyvuogių, daigintų kviečių aliejų, po 3 valg. šauktus sezamų, dygliuotojo dagio aliejų bei 5 lašų rožių arba citrinų eterinio aliejaus.

Žiemą dauguma renkasi riebesnius kremus. Ar jie neužkemša veido porų? Tinka tiek sausai, tiek riebiai odai?

Natūralūs kremai neužkemša porų. Pavyzdžiui, Martinos Gebhardt yra šalavijų riebus kremas riebiai odai ir jo poveikis išties nuostabus. Susigeria, išminkština odą, riebaliniai kamščiai pasidaro nebe tokie kieti, lengviau pasišalina, oda tampa lengviau kvėpuojanti, elastinga. Kaip ir minėjau, natūralūs riebalai susigeria į odą, nes jie susijungia su odos išskiriamais natūraliais riebalais ir jie nueina į gilesnius odos sluoksnius. Tačiau, jeigu kremas yra skirtas sausai odai ir tepsite riebią odą, jis gali kimšti, „dusinti“ odą.

Beje, norėčiau pridurti, kad odą reikia prižiūrėti pagal jos būklę, o ne pagal metų laikus, t. y. atšalus ar atėjus gruodžio 1 d. kalendoriuje nebūtina keisti kremo. Reikia stebėti savo odos būklę. Jei lauke šalta, reikia pasitepti apsauginiu kremu. Jeigu ypač šalta ir einate pėsčiomis ar tenka laukti autobusų stotelėje, tada reikėtų pasitepti apsauginiu kremu, kuriame nėra vandens. Sviestmedžio aliejus yra viena iš tobuliausių tokių priemonių. Jeigu jis per kietas ir jums nepatogu jį naudoti, sumaišykite jį su kitu jums tinkamu aliejumi. Tokį minkštesnį mišinį bus lengviau naudoti.

Kaip padėti ypač išsausėjusiai ir pleiskanojančiai odai?

Išsausėti gali visų tipų oda, t. y. susidurti su tuo gali ir turintys riebią odą, ir visiškai normalią, ir jautrią, atrofinę, ir senstančią, ir netgi jaunatvišką. Todėl problemos sprendimas gali būti skirtingas ir geriausia kreiptis į kosmetologą. Juolab, kad labai dažnai klientai įvertina savo odos stovį labai klaidingai ir paaiškėja, kad prižiūri ją atvirkščiai nei reikėtų. Dažnai pasitaikantis pavyzdys, kada būna išsausėjęs tik viršutinis odos sluoksnis, o pati oda riebi. Bet klientė įsitikinusi, kad jos odos tipas yra sausas ir gausiai naudoja sausai odai skirtus kremus,- ir tada ant odos atsiranda tarsi dar keli sluoksniai: „uždažyta, užtapetuota ir dar koks vienas sluoksnis“. Tokį sausą, negyvą odos sluoksnį reikėtų švelniai nušveisti, pvz., garinant, dedant molio kaukes.

Svarbiausia - reikėtų nepamiršti, kad labai svarbu išlaikyti dienos ritmą, viską daryti pastoviai, o ne priešokiais. Visada yra geriau mažiau kremo, nei per daug.

Kokias veido kaukes rekomenduojate naudoti šaltuoju metų laiku? Ar tinka molis?

Kaip ir minėjau, jeigu atėjo žiema, tai dar nereiškia, kad pasikeis jūsų odos tipas, bet dažnai vis dėlto oda pasidaro jautresnė, išsausėja ar išryškėja kitos jai būdingos problemos, kurias gali padėti spręsti veido kaukės. Be abejo, molio kaukės tinka, nes su atitinkamais priedais kaukė iš molio gali būti ir drėkinanti, valanti ir netgi maitinanti.

Kokios rūšies molis (luvos, rasulo, baltas, žalias, raudonas) kokiam veido odos tipui labiausiai tinka?

Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad luvos molis tinka visų tipų odai. Jis gerai minkština, ramina ir švelniai nuvalo. Poveikis dar priklauso ir nuo to, su kokiais priedais padaryta kaukė. Luvos molis yra mano vienas iš mėgstamiausių.

Rasulo molis. Su juo reikia elgtis atsargiai. Kaip ir dažniausiai patariama, geriau jį naudoti prausimuisi ir ilgai ant odos laikyti nereikėtų, nes turi labai stiprų sutraukiamąjį poveikį. Žinoma, rasulo molio kaukės poveikį galima sušvelninti aliejais.

Baltas molis yra labai švelnus ir ypač tinka jautriai, sausai odai. Odą labai gerai veikia baltame molyje esantis didelis kiekis silicio. Galite pasidaryti tokią kaukę, kuri gerai ir giliai išvalo bei nuramina net labai jautrią odą: sumaišykite 1 kupiną šaukštą balto arba luvos molio su ¼ a. š. kviečių gemalų aliejaus ir ¼ a. š. kosmetinio pienelio (galima naudoti ir rūgusį pieną), išmaišyto šlakelyje sojos pieno. Tokią kaukę reikėtų laikyti 10 min., nuvalyti šiltu ir nuplauti vėsiu vandeniu.

Žalias molis turtingas mineralais ir „jauna“ aktyvia geležimi. Su atitinkamais priedais tinka visų tipų odai.

Molio įvairovė labai didelė, bandykite ir atraskite sau tinkamiausią. Svarbu neleisti molio kaukei perdžiūti ant odos, taip galite sudirginti ir per daug išdžiovinti ją.

Registruotis pas kosmetologę Elytę Žiūkienę galite tel. 8 650 97199. Malonių ir veiksmingų procedūrų :)

Parengė Brigita Maksvytytė

2013-09-23

Abrikosų kauliukų aliejus

(lot. Prunus Armeniaca, angl.  Apricot Kernel Oil)

Šį kartą papasakosime apie labai lengvą ir ypač kosmetikoje vertinamą abrikosų kauliukų aliejų. Pats abrikosų medis kilęs iš Rytų Azijos regiono – Mandžiūrijos. Iš ten šis augalas išplito į vakarus. Pirmiausia į Uzbekiją, o į Graikiją ir Italiją pateko Romos imperijos laikais, iš kur toliau augalas plito šiauriau, o iš Arabijos ir į pietines šalis nuo Juodosios jūros. Nuo XVIII a. abrikosų medžiai buvo nuvežti ir į JAV, vėliau į Kanadą, P. Afriką, Australiją bei N. Zelandiją. Taip abrikosai paplito po visą pasaulį. Naujos abrikosų rūšys dabar puikiai auga net ir Lietuvoje.

Abrikosų medžiai beveik kasmet duoda gausų derlių. Vaisiai valgomi neapdoroti, taip pat yra džiovinami, iš jų verdamas džemas ir yra visaip kitaip panaudojami kulinarijoje bei konditerijoje. Valgomi ir vaisiuose esantys kauliukai, tik jų reikėtų nepadauginti dėl juose esančio didelio kiekio amigdalino (!). Abrikosų kauliukuose yra apie 40-50% (panašiai kaip ir migdolų bei persikų branduoliuose) šviesiai geltonos spalvos, švelnaus, marcipanais kvepiančio aliejaus, kuris naudojamas ne tik kaip kosmetikos priemonė, bet vertinamas ir kaip maistinis aliejus. Taip pat naudojamas ir farmacijos pramonėje.

Kosmetikoje tinkamas laukinių abrikosų (lot. Prunus armeniaca) kauliukų šalto spaudimo aliejus. Dėl jame esančio didelio oleino rūgšties (Omega-9) kiekio jis yra palyginus atsparus oksidacijai ir itin greitai susigeria į odą, tačiau į raginį odos sluoksnį prasiskverbia nelabai giliai. Pagrinde šis aliejus sudarytas iš oleino (apie 65–70 %), linolo (Omega-6) (apie 21–25 %), palmitino (apie 5 %), palmitoleino (maks. 1 %) riebiųjų rūgščių, tačiau jame yra ir kitų naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminai A, B, B3, B15, E, karotinas, folio bei pantoteno rūgštys, flavonoidai, skvalenas ir kt.

Pagal S. Krist, G. Buchbauer, C. Klausberger vokišką enciklopedinį leidinį „Lexikon der pflanzlichen Fette und Öle“ (Springer-Verlag, Wien 2008) abrikosų kauliukų aliejus yra geras vitamino E šaltinis: bendras kiekis ~20-84 mg/100 g, o ypač daug gama-tokoferolio ~48 mg/100 g. Šalto spaudimo abrikosų kauliukų aliejus turtingas įvairiais augaliniais steroliais - daugiausiai turi beta-sitosterolio (~89 mg/100 g).

Abrikosų kauliukų aliejus yra universalus bazinis aliejus. Jis tinka visiems: kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiems bei brandesnio amžiaus žmonėms. Ypač vertinamas sausai ir brandžiai odai.

Abrikosų aliejus veikia raminančiai, todėl labai tinka jautriai odai. Juo galima tepti jautrias vietas aplink akis bei naudoti kaip makiažo valymo priemonę vieną arba mišiniuose kartu su kitais švelniais aliejais. Abrikosų kauliukų aliejus odą veikia labai švelniai, todėl dažnai yra naudojamas ir kūdikių bei vaikų odos priežiūros priemonėse. Šis aliejus yra puiki alternatyva migdolų aliejui (dėl panašaus riebalų rūgščių spektro) žmonėms, kurie yra alergiški riešutams. Mišiniai su abrikosų aliejumi yra šiek tiek lengvesnės konsistencijos nei su migdolų aliejumi, kadangi abrikosų pasižymi didesniu linolo rūgšties kiekiu.

Abrikosų kauliukų aliejus
Abrikosų kauliukų aliejus puikiai švelnina ir minkština odą. Jis padeda atsinaujinti odos ląstelėms, lygina ir sutvirtina odą bei sulaiko joje drėgmę. Šis kvapnus aliejus puikiai tinka lengvų drėkinančių kremų gamybai. Priklausomai nuo odos tipo jį galima maišyti su kitais aliejais, pvz., su vynuogių kauliukų aliejumi daugiau riebiai odai arba nakvišų ar erškėtrožių aliejais daugiau sausai odai. Sumaišius su simonsidijų aliejumi abrikosų kauliukų aliejus tampa labiau atsparus oksidacijai. Puikiai tinka ir masažui arba kaip bazinis aliejus aromaterapijoje.

Tinka ne tik odai tepti, bet ir visų tipų plaukams atgaivinti. Ypač kaip aliejinė plaukų kaukė. Galima maišyti kartu su kitais aliejais ar įmaišyti į savo mėgstamą plaukų kaukę, kondicionierių.

Vokiškame enciklopediniame leidinyje „Lexikon der pflanzlichen Fette und Öle“ pateikiamos tokios pagrindinės abrikosų kauliukų aliejaus savybės:
Sutvirtina audinius;
Aktyvina odos medžiagų apykaitą;
Padeda atsinaujinti ląstelėms;
Padeda išlaikyti drėgmę odoje;
Ramina sudirgusią odą;
Tinka pleiskanojančiai ir sutrūkinėjusiai odai;
Turi antibakterinį poveikį;
Išblyškusiai odai suteikia sveiko atspalvio.

Kosmetikos pramonėje dažnai naudojamas muilų, įvairių losjonų, kremų, kvepalų gamyboje. Puiki anticeliulitinių priemonių, kremų sutrūkinėjusiems kulnams, nuo saulės bei priešlaikinio senėjimo (pvz., paakių kremų), preparatų jautrios odos ar uždegimų gydymui, šampūnų nuo pleiskanų, kūdikių priežiūros priemonių bei masažinių aliejų sudedamoji dalis. Tikrai labai universalus aliejus.

„Livinn - sveiki produktai“ parduotuvėse yra ekologiško abrikosų kauliukų aliejaus bei juo praturtintų kosmetikos priemonių. Tai:
Parengė Brigita Maksvytytė


Naudota literatūra:
S. Krist, G. Buchbauer, C. Klausberger vokišką enciklopedinį leidinį „Lexikon der pflanzlichen Fette und Öle“;
- A. Hampton. Natural organic hair and skin care;
- A. Hampton. What's in Your Cosmetics?;
- www.olionatura.de.

2013-05-21

Avokadų aliejus

(lot. Persea Gratissima arba  Persea americana, angl.  Avocado Oil)
Avokadų aliejus panašiai, kaip ir alyvuogių ar šaltalankių aliejai, gaminamas iš vaisiaus minkštimo. Jis spaudžiamas iš avokado visžalių medžių, priklausančių laurinių (lot. Lauracae) augalų šeimai, vaisių. Pirmenybė teikiama jau sunokusiems. Iki 15 metrų aukščio siekiantys avokado medžiai auga tropinėse ir subtropinėse Amerikos žemynų dalyse, Makaronezijos salose ir Pietryčių Azijoje. Prieš spaudimą avokado vaisiai nulupami ir išimami jų dideli kauliukai, vaisiai susmulkinami ir džiovinami. Sudžiūvusios avokadų skiltelės sugrūdamos ir šaltuoju būdu spaudžiamas vertingas aliejus.
Nerafinuotas aukščiausios kokybės mechaninio spaudimo avokadų aliejus yra drumstas, gelsvai žalios iki tamsiai žalios spalvos - kaip ir vaisiai. Priklausomai nuo rūšies - jų yra virš 400 ir skirstomi į 3 grupes:  meksikietiški, gvatemališki ir antilų - avokado vaisiai yra atitinkamai šviesesnės ar tamsesnės žalios spalvos. Blyškūs aliejaus atspalviai rodo, jog aliejus yra rafinuotas. Mechaninio spaudimo avokadų aliejus dar žymimas pavadinimu  „grynas“. 

Avokado aliejus pasižymi nepaprastai dideliu nesumuilinamų medžiagų, t.y. fitosterolių, fosfolipidų (lecitino) ir riebaluose tirpstančių vitaminų A, E ir D (daugiau negu piene) kiekiu. Literatūroje nurodomas nesumuilinamų medžiagų kiekis labai svyruoja: kai kurie šaltiniai nurodo iki 8%  (įskaitant lecitiną), kiti – apie 2%. Taip pat avokadų aliejuje yra karotinoidų, skvaleno. Alfa-tokoferolio yra apie 8–15 mg/100 g. Jis aktyviai dalyvauja odos medžiagų apykaitoje. 

Kadangi avokadų aliejuje polinesočiųjų riebalų rūgščių (konkrečiau - linolo rūgšties) yra tik apie 9-15%, o sočiosios palmitino riebalų rūgšties – 15-23%, šis aliejus yra itin atsparus karščiui. Jį galima trumpai kaitinti. Vis dėlto reikėtų vengti aukštesnės nei 75°C temperatūros, neperkaitinti aliejaus, kad jame išliktų kuo didesnis alfa-tokoferolio kiekis. Oleino rūgšties yra apie 47–70%, palmitoleino rūgšties apie 5–13%. Avokadų aliejaus riebalų ir kitų sudedamųjų medžiagų kiekis kinta priklausomai nuo regiono, kuriame avokadai yra auginami, ir vaisių sunokimo. 

Avokadų minkštimas ir aliejus jau tūkstančius metų naudojamas maistui, tačiau idealiai tinka ir kaip odos bei plaukų priežiūros priemonė. Tai aktyviai veikianti ir vertingų medžiagų kupina substancija. Šio aliejaus naudojimas yra kilęs iš tropikų, kur ir auga avokadų medžiai. Vietiniai gyventojai avokadų aliejų tepa tiesiogiai ant odos, siekdami ją apsaugoti nuo karščio ir neigiamo saulės poveikio. Šio žalio aliejaus teigiamas poveikis sausai ir pleiskanojančiai odai buvo žinomas dar pries kelis šimtus metų. 

Šiais laikais avokadų aliejus naudojamas gaminant daugelį įvairių produktų. Jį galima naudoti tiek vieną, tiek mišiniuose su kitais vertingais aliejais. Tinka kasdienei vokų, kaklo bei viso kūno odos priežiūrai. Plačiai naudojamas ir kaip masažo aliejus, taip pat rekomenduojamas nagų stiprinimui. Viršutiniams odos sluoksniams suteikia ypatingo glotnumo. Dažnai dedamas į egzemą gydančias priemones, nes avokadų aliejus gerai ramina odą sergant egzema. Tinka esant ir kitiems odos sutrikimams, pvz., aknė.

Jis skatina ląstelių atsinaujinimo procesus ir dažniausiai yra naudojamas sausos, šerpetojančios odos bei plaukų priežiūrai, tiek avokadų minkštimas, tiek aliejus skatina plaukų augimą, taip pat susilpnėjus odos barjerinei (apsauginei) funkcijai. Pasižymi ypač stipriu minkštinančiu ir drėkinančiu poveikiu, puikiai sulaiko drėgmę odoje. Dėl aukšto palmitoleino rūgšties kiekio, kuris būdingas ir makadamijos, lazdyno riešutų bei šaltalankių aliejams, avokadų aliejus tinka jautriai odai prižiūrėti bei pasižymi odą gydančiomis savybėmis. Jame esantys fitosteroliai padeda palaikyti odos barjerinę funkciją, kadangi pagal molekulinę struktūrą yra panašūs į odoje esantį cholesterolį ir gali jį pakeisti, skatindami naujų ląstelių gamybą. Taip pat naudojamas esant neurodermitui, odos suragėjimui ir odos barjerinės funkcijos susilpnėjimui, randams gydyti.
Avokadų aliejus puikiai prasiskverbia į audinius. Tyrimų duomenimis taip yra dėl jame esančių iki šiol mažai ištirtų riebalų rūgščių su trumpomis C grandinėmis kiekio. Avokado aliejus, sumaišytas su kitu aliejumi, padeda aprūpinti odą veikliosiomis tam tikro aliejų mišinio ar emulsijos medžiagomis, tokiu būdu padidindamas kosmetikos produkto veiksmingumą ir efektyvumą. Tokiomis savybėmis pasižymi ir vynuogių kauliukų, kviečių gemalų aliejai bei lanolinas (avių vilnos riebalai). Avokadų aliejus emulsijoms suteikia tirštumo, pagerina jų įsigėrimą į odą. 

„Livinn - sveiki produktai“ parduotuvėse yra ekologiško avokadų aliejaus bei juo praturtintų kosmetikos priemonių. Tai:
Parengė Brigita Maksvytytė 

Naudota literatūra:
- A. Hampton. Natural organic hair and skin care;
- A. Hampton. What's in Your Cosmetics?;
- A. Hampton, S. Hussey. The take charge Beauty Book;