Alavijas - amžinas vaistinis augalas

Išvaizda žmonės rūpinosi nuo senų laikų, visada norėjome patikti ir sau, ir aplinkiniams. Dar faraonų laikais moterys, o taip pat ir vyrai, puoselėjo savo grožį įvairiomis natūraliomis priemonėmis. Tai liudija jų kapavietėse rasti įvairūs daiktai, pvz., šukos, veidrodžiai, skustuvai, manikiūro reikmenys, net aliejiniai kvepalai ir įvairūs balzamai. Alavijas (dar kitaip vadinamas alijošiumi) - vienas iš senų laikų žinomų ir iki šių dienų plačiai kosmetikoje bei medicinoje naudojamų stebuklų.

Alavijas yra gamtoje randamas daugiametis augalas (taip pat dažnai auginamas ir kaip kambarinis), kuris natūraliai auga subtropikų ir tropikų klimato regionuose. Alavijai žaliuoja ištisus metus, turi sultingus, dygliuotais pakraščiais lapus, kurie apjuosia stiebą. Panašus į kaktusą, bet iš tikrųjų priklauso lelijinių augalų šeimai. Žydi oranžiniais arba geltonais žiedais, tačiau uždaroje patalpoje žydi labai retai. Alavijo rūšių suskaičiuojama virš 300, bet tik keturios (Aloe Andongensis, Aloe Arborescens, Aloe Ferox, Aloe Barbadensis) iš jų tinkamos medicinoje ir kosmetikoje. Labiausiai vertinamas ir plačiausiai kosmetikoje bei medicinoje naudojamas Aloe Barbadensis rūšies alavijas, dažnai vadinamas tiesiog Aloe Vera.

Dėl savo ypatingų savybių alavijas vertinamas jau tūkstančius metų. Įdomu, kam ir kokiems tikslams jis buvo tinkamas? Pateiksime keletą pavyzdžių.

Alavijas - ne tik grožiui ar gydymui. Jo naudojimas yra kilęs iš Pietų Afrikos, kur afrikiečiai jį kabindavo virš durų, kad nubaidytų piktąsias dvasias. Be to, Afrikos medžiotojai ieškodami grobio alavijo sultimis įsitrindavo savo kūną, kad sumažintų prakaitavimą ir kūno kvapą. Vienas iš seniausių medicinos raštų, kuriame minimos alavijo gydomosios savybės esant nudegimams, infekcijoms ir parazitams, yra Ebers papirusas, parašytas Egipte apie 1500 m. pr. Kr. Sakoma, kad žymiausios to krašto moterys, Nefertitė ir Karalienė Kleopatra VII, taip pat labai vertino šį augalą ir naudojo įvairioms grožio procedūroms, kad oda išliktų minkšta ir jauna. Ypač paminėtina yra Kleopatra. Ji nebuvo tiesiog graži moteris. Iki šių dienų ji ne tik asocijuojasi su grožiu ir kosmetikos pažinimu, bet ir gebėjimais   kosmetikos srityje, įvairių augalų savybių išmanymu. Jos įvertintas buvo ir alavijas. Kitose pasaulio šalyse šis nuostabus augalas irgi buvo taikomas grožio procedūroms, pavyzdžiui, Javos salos gyventojos teigė, kad alavijas, įtrintas į galvos odą, skatina plaukų augimą.

Žymusis graikų filosofas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) taip tvirtai buvo įsitikinęs neįkainojamomis alavijo savybėmis, kad įkalbėjo savo mokinį Aleksandrą Makedonietį užkariauti Sokotros salą (Rytų Afrika) vien tam, kad gautų alaviją, kuriuo būtų galima gydyti kareivių žaizdas. Kiek vėliau senovės graikų žolininkas ir farmakologas Pedanius Dioskoridas (1 a. po Kr.) pirmasis plačiai aprašė alaviją medicinos vadovėlyje. Jis teigė, kad šis augalas gali padėti nuo daugybės negalavimų: skausmui mažinti, žaizdoms, esant skrandžio sutrikimams, vidurių užkietėjimui, galvos skausmui, norint atsiauginti plaukus, gydyti pūsles, burnos ir dantenų ligas, inkstų negalavimus, odos priežiūrai, esant saulės nudegimams bei dėmelėms.

Naujausių laikų Egipto gydytojai ištyrė, kad alavijas gerai gydo aknę (spuogus), pleiskanas, seborėją, taip pat gautos teigiamos išvados gydant seborėjinį nuplikimą.

Kaip rašė Aubrey Hampton‘as savo knygose apie kosmetiką ir jos sudedamąsias dalis, alavijas liaudies medicinoje vertinamas kaip stimuliatorius ir antispazminis, dažnai laikomas pirmąja pagalba nudegus ir vadinamas amžinu vaistiniu augalu. Ir ne veltui: šviežias alavijų gelis padeda nuo nudegimų (tarp jų ir saulės), skatina gijimą, yra geras emolientas, minkština, ramina, puikiai drėkina ir regeneruoja odą, atkuria jos elastingumą, malšina skausmą. Dėl šių savybių dažnai dedamas į priemones nuo saulės nudegimų. Taip pat padeda esant įpjovimams, mėlynėms, egzemai, aknei ar kitiems odos sutrikimams. Kinų medicinoje vartojamas malšinti galvos skausmui. Vartojant į vidų veikia vidurius laisvinančiai.

"Ecce Vita" ekologiškos alavijų sultys

Alavijo lapo viduje po odele esantis minkštimas yra panašus į gelį. Manoma, kad šiame minkštime yra taip vadinamų "biogeninių stimuliatorių". Apie juos pirmasis rašė rusų biologas ir gydytojas Vladimiras Filatovas. Jo manymu alavijų minkštimas gali būti naudojamas odos ląstelių terapijai - ypač stipriai regeneruoja ir gydo odą. Alavijo sultyse taip pat gausu ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, tai vitaminai B, C ir E, provitaminas A, mineralai, steroidai, organinės rūgštys, amino rūgštys, polisacharidai, enzimai ir kt. Be to, alavijų gelyje buvo atrasta krisopano rūgštis (lot. Acidum Chrysopanicum), kuri yra svarbi gydant odą. Atliekant tyrimus Amerikoje, buvo nustatyta, kad alavijų ekstrakte (tiek iš šviežių lapų, tiek apdorotame) yra į lecitiną panašių medžiagų. Alavijų gelis intensyviai drėkina odą, nes minkštime yra net apie 96% vandens. Dėl turtingos sudėties šviežias alavijų gelis yra viena geriausių gydomųjų priemonių norint turėti sveiką ir gražią odą bei plaukus, jis padeda beveik nuo visų odos problemų. Tinka visų tipų odai, bet ypatingai jautriai, pažeistai, niežtinčiai, sausai ir brandžiai. Pasak A. Hampton‘o alavijas puikiai tinka plaukų ir odos priežiūros priemonėse: šampūnuose, plaukų kondicionieriuose, veido drėkinamuosiuose ir regeneruojamuose kremuose, rankų ir kūno losjonuose, produktuose nuo saulės.

Naudojant produktus su alaviju labai daug kas priklauso nuo  jo grynumo, kad būtų išsaugotas veikliųjų medžiagų efektyvumas. Deja, bet daugelyje kosmetikos produktų, gaminamų su alavijais, yra pridėta ir cheminių priemaišų, todėl teigiamų alavijo savybių galima beveik nesitikėti. Labai svarbu rinktis arba gryną, geros kokybės alavijų gelį, arba juo praturtintą natūralią kosmetiką. Taip pat svarbu žinoti ir tai, kad kosmetikos gamintojai naudoja ne alavijų gelį, o sultis arba šaltai džiovintus koncentruotus alavijų miltelius, kurie prieš naudojimą tiesiog ištirpinami vandenyje. Pavyzdžiui, gamintojas "Natur Hurtig" pasirinko grynas ekologiškas alavijų sultis, o "Odylique" ir "Aubrey" (anksčiau į savo produktus dėdavo grynas alavijų sultis, vykdė socialinį projektą, taip padėdami Hondūro ūkininkams) - ekologiškus šaltai džiovintus koncentruotus alavijų miltelius. Pastaruosius dažniausiai pasirenkama dėl gerokai pigesnio ir gamtą tausojančio transportavimo. Nusipirkus gryną alavijų produktą nereikėtų nustebti, kad jis bus skystas. Gelis padaromas į jį pridedant tirštiklių, bet kuo grynesnis produktas, kuo jame mažiau įvairių priedų, tuo geriau. "Aubrey" ekologiškose alavijų sultyse yra dedama augalinio tirštiklio - pupenių (Cyamopsis Tetragonoloba) miltelių (guaro guma), kurie sultis šiek tik sutirština.

"Livinn - sveiki produktai" parduotuvėse yra ir gryno alavijo, ir daugybė vertingu alaviju praturtintų natūralių ir ekologiškų kosmetikos priemonių. Tai:

• Ekologiškos alavijų sultys, Ecce Vita
• Ekologiškos alavijų sultys (kosmetiniam naudojimui), Aubrey
• NORTH WOODS balzamas vyrams po skutimosi, Aubrey
• Atstatomasis J.A.Y. dykumos augalų šampūnas, Aubrey
• Ekologiškas arbatmedžio ir žolelių šampūnas, Odylique
• Ekologiškas lengvas kremas probleminei odai, Odylique
• Biodinaminis alavijų kremas, Martina Gebhardt
• Biodinaminis lengvas kremas veidui ir kūnui "After sun", Martina Gebhardt
• Ekologiškas veido prausiklis su alavijais ir granatais, Eubiona
• Ekologiškas alavijų rutulinis dezodorantas, Eubiona
• Šampūnas ir kūno prausiklis su Himalajų druska ir alavijais, Natur Hurtig
• Ekologiškas intymios higienos lubrikantas vandens pagrindu, Yes Pure Intimacy
• ir kiti produktai.

Parengė Brigita Maksvytytė

Apie kūno prausiklius

Kūno prausimasis - tai kasdienis ritualas, pažadinantis ryte ir palydintis ramiam miegui. Daugelis kūno prausiklius renkasi nosimi. Tai geras būdas, bet veikia tik tada, kai turime reikalų su natūralia kosmetika. Jei kosmetikoje naudojama chemija, ji mūsų nosį gali lengvai apgauti. Tad į rinkimosi procesą būtina įtraukti ir galvą. Renkantis prausiklius labai svarbu, kokios priemonės atlieka plovimo vaidmenį, ypač, jeigu oda jautri. Ne mažiau svarbios ir  kitos produkto sudedamosios dalys. Visai nesvarbu (!), kad ant pakuotės rašo "tinka jautriai odai", gamintojai gali prirašyti visko, kas nebūtinai gali atitikti realybę. "Natūralumą" ir "švelnumą" dar labiau gali prirodyti  iliustruojančių vaizdų reklamos. Kaip pavyzdį galime pateikti vieną gerai žinomą kosmetikos gamintoją Europoje (konkrečių pavadinimų neminėsime). Jie skelbiasi, kad gamyboje naudoja  aukščiausios kokybės, specialiai atrinktas jautriai odai tinkančias žaliavas, kurios yra sujungiamos į harmoningus kompleksus. Skamba gražiai... Ant vieno jų dušo gelio parašyta "for sensitive skin". Kokia šio nuostabaus, jautriai odai skirto dušo gelio sudėtis? Štai, prašom:

aqua, sodium laureth sulfate, cocamidopropyl betaine, decyl glucoside, sodium sulfate, glyceryl oleate, coco-glucoside, sodium chloride, laureth-2, disodium EDTA, sodium hydroxide, parfum, phenoxyethanol, benzoic acid, methylparaben, butylparaben, ethylparaben, isobutylparaben, propylparaben.

Daug nesuprantamų cheminių medžiagų pavadinimų... Kiekvieno atskirai nešifruosime, plačiau apie kiekvieną jų galite paskaityti anksčiau parašytame mūsų straipsnyje apie kosmetikos sudedamąsias dalis, bet užtikriname - šiame dušo gelyje galima prikibti beveik prie kiekvieno ingrediento. Toks  prausiklis gali dar labiau sudirginti jautrią odą, o visa puokštė parabenų pakenkti ne tik odai, bet ir visam organizmui!

Sintetinės kosmetikos gamintojai šampūnus, veido prausiklius ir muilo gabalėlius gamina su sintetiniais detergentais.  Jie yra ne natūralūs ir daro tokią pat žalą aplinkai, kaip ir tos pačios rūšies detergentai, naudojami skalbiklių ir buitinių priemonių gamybai. Bet, deja, dažniausiai net nesusimąstome apie tai, kad mūsų vandenį teršia ir šampūnai... Sintetiniai detergentai žymiai prasčiau suyra biologiškai ir labiau dirgina odą nei natūralūs detergentai ar muilai. Beje,  jie dažnai maišomi su dietanolaminu (DEA) ir trietanolaminu (TEA), iš kurių plaukų ir kūno priežiūros priemonėse gali susidaryti kancerogeniniai nitrozaminai. Sintetiniai detergentai gaminami įvairiais būdais iš naftos produktų; yra technologijų, kuriomis sintetinius detergentus, tame tarpe ir SLS, galima pagaminti ir geresnės kokybės, mažiau dirginančius. Tačiau medžiagų kokybės INCI ant produktų pakuočių neatspindi... Todėl sintetinių detergentų geriau vengti.

Grįžtant prie minėto žymios firmos dušo gelio dar labai svarbu paminėti ir tai, kad jis kainuoja apie 35 Lt. Nepigus, juolab, kad sudėtyje nėra nei vieno (!) augalinio aliejaus ar ekstrakto, kuris priemonei suteiktų papildomų savybių ir ne tik praustų, bet ir puoselėtų odą. Iškyla klausimas, o kur gamintojo teigimu eantys harmoningi kompleksai? Turbūt labai apgalvotai ir „harmoningai“ sukompleksavo eilę detergentų ir konservantų, nes sudėtyje be jų ir vandens galima sakyti daugiau nieko ir nėra, o mokama kaip už gerą. Tiesa, pirkėjus privilioja ir išvaizdžios pakuotės bei masė reklamos. Parduotuvių lentynos nukrautos tokiomis  priemonėmis, todėl reikėtų būti labai atidiems.

Natūralūs ir ekologiški kūno prausikliai gaminami augalinių ir nedirginančių detergentų (putoklių) arba muilų pagrindu. Pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai prausikliuose naudojamų detergentų yra kokoso gliukozidas (Coco Glucoside) - draugiškas aplinkai, saugus, švelnus ir natūraliai gaunamas detergentas, pagamintas fermentuojant kukurūzų cukrų ir kokosus. Šio natūralaus detergento yra ir anksčiau minėtame dušo gelyje (turbūt vien dėl jo priemonę rekomenduoja ir jautriai odai), tačiau nelabai aišku kam, nes plovimo funkciją čia puikiausiai atlieka cheminėje kosmetikoje įprastas sodium laureth sulfate. Jei gamintojas neinvestuoja į produkto pagerinimą vertingais aliejais ar augalų ekstraktais, kažin, ar jis investuos ir į kitos naudojamos žaliavos kokybę - tokiems gamintojams svarbiausia tik greitas pelnas.



Natūralios kosmetikos "Aubrey" įkūrėjas A. Hampton'as labiau už augalinius, natūralius detergentus vertina muilą. Muilai gaminami iš gyvulinių arba augalinių riebalų ir druskų (šarmo arba jūros druskos). Augaliniai muilai biologiškai geriau suyra ir yra švelnesni nei detergentai. Vienintelis minusas - jie gali prasčiau plauti kietame vandenyje, jeigu produkto formulė nėra tobula. Tačiau muilui su įvairiais augalais ir tinkama formule kietas vanduo nekelia jokių problemų - jis puikiai atlieka savo paskirtį.

"Aubrey" kūno prausikliai yra gaminami muilo pagrindu, todėl jie yra švelnūs odai, o per daugelį metų ištobulinta produktų formulė užtikrina veiksmingumą. Pagrinde yra naudojami muilai, išgauti iš kokosų, javų aliejų ir Kastilijos muilas. Kastilijos muilas (Castile soap) yra labai švelnus, originaliai gaminamas iš alyvuogių aliejaus pagal senas ispanų tradicijas, beveik tokiu pačiu būdu, kaip ir muilas iš kokosų aliejaus. Šiuo metu Kastilijos muilu dažnai pavadina bet kokį labai švelnų muilą, bet geriausios kokybės Kastilijos muilas vis dar gaminamas iš alyvuogių aliejaus. Kokosų aliejaus muilas taip pat yra labai švelnus valiklis, gaminamas natūraliai sujungiant kokosų aliejų ir jūros druską. Šie muilai nedirgina odos, plauna švelniai, bet efektyviai.

Tad kurią priemonę rinktumėtės dabar?

Už tą pačią kainą žinomų gamintojų - tiesiog skaniai kvepiančią, ar natūralią, be aršių detergentų ir konservantų - ne tik nuostabių kvapų, bet ir praturtintą įvairiais augalų aliejais ir ekstraktais?

Parengė Brigita Maksvytytė